Vaikų ir paauglių psichiatras – medicinos studijas universitete baigęs asmuo, kuris po bendro medicinos studijų kurso pasirinko vaikų ir paauglių psichiatrijos specializaciją.

Vaikų ir paauglių psichiatras išmano normalios bei patologinės vaiko raidos ypatumus, diagnozuoja ir gydo psichikos ir elgesio sutrikimus. Daugelis vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų pasireiškia kitaip, nei suaugusiems ir dažnai pirmieji simptomai gali likti nepastebėti. Moksliškai įrodyta, kad kuo ankščiau nustatomas sutrikimas ir suteikiama savalaikė pagalba, tuo geresnis atsakas į gydymą ir palankesnė prognozė. Dažniausiai vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų priežastis yra ne viena, o kelios, taigi sutrikimų atsiradimo priežastys yra kompleksinės: biologinės, psichologinės ir socialinės. Tam tikri rizikos veiksniai (smurtas, patyčios, vaiko poreikių ignoravimas) gali prisidėti prie sutrikimo susiformavimo, o apsauginiai faktoriai (geri vaiko emociniai santykiai su tėvais, bendraamžiais, kitais svarbiais asmenimis) gali nuo jų apsaugoti .

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras gali objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną ir nuspręsti, ar vaikui reikalinga pagalba ir gydymas. Vaiko psichikos būklės vertinimas atliekamas bendradarbiaujant su tėvais. Kartais nepakanka vienos konsultacijos problemai ar sutrikimui nustatyti, ypač jeigu yra keli psichikos sutrikimai.

Pirmos konsultacijos metu vaikų ir paauglių psichiatras surenka kuo daugiau informacijos apie  vaiką ir jo raidą, pirmųjų simptomų atsiradimo laiką ir aplinkybes, kiek sutrikimas įtakoja vaiko funkcionavimą šeimos, darželio, mokyklos ir bendraamžių ribose. Kai kuriems simptomams įvertinti, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras naudoja specialiai tam sukurtus diagnostinius klausimynus, anketas arba kitus diagnostinius metodus. Klinikinis vertinimas tiesiogiai priklauso nuo vaiko amžiaus ir kognityvinių gebėjimų. Diagnozei nustatyti arba patvirtinti neretai reikalingas išsamus psichologinis ištyrimas, kurio metu gali būti įvertinta vaiko raida, mąstymas, intelektas, asmenybės ypatumai, elgesio ir emocijų aspektai.

Vaikų ir paauglių sutrikimų gydyme taikomi įvairūs medikamentiniai ir nemedikamentiniai gydymo būdai: individualus vaiko konsultavimas; tėvų konsultavimas; šeimos konsultavimas; vaiko/paauglio ir tėvų psichoedukacija; psichoterapinės intervencijos. Skiriant medikamentinį gydymą vaikų ir paauglių psichiatras paaiškina tėvams vaisto skyrimo pagrįstumą, veikimo mechanizmą, gydymo trukmę, galimas šalutines reakcijas. Būtini reguliarūs apsilankymai pas gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą psichikos būklei ir gydymo rezultatui įvertinti, esant reikalui gydymui koreguoti. Gydymo eigoje labai svarbus yra gydytojo ir tėvų bendradarbiavimas.

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras konsultuoja ir gydo:

• vaikų specifinius ir mišrius raidos sutrikimus;
• aktyvumo ir dėmesio sutrikimą;
• nuotaikos, nerimo, fobinius sutrikimus;
• vokalinius ir motorinius tikus;
• neorganinė enurezė, enkorporezė;
• obsesinį-kompulsinį sutrikimą;
• elgesio sutrikimus;
• psichozinius sutrikimus;
• valgymo sutrikimus;
• kitus neorganinės kilmės psichikos ir elgesio sutrikimus.